Ebolos hemoraginė karštligė: kaip ją atpažinti ir ko laukti?

Pasaulyje kyla vis didesnė panika dėl Vakarų Afrikoje siaučiančio mirtino Ebolos viruso. Šiuo metu nustatytas Ebolos viruso protrūkis Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje ir Nigerijoje. Ebolos hemoraginės karštligės protrūkis jau nusinešė daugiau negu 700 gyvybių. Kokią grėsmę mums kelia šis virusas ir kaip atpažinti ligos simptomus?

Kokia tai liga?

Ebolos hemoraginė karštligė (EHF, dažniausiai vadinama tiesiog Ebola) – tai neseniai identifikuota, sunki, dažnai mirtina žmonių, primatų (beždžionių) liga, kurią sukelia Ebolos virusas. Pirmieji šios ligos atvejai nustatyti 1976 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Sudane. Didžiausias Ebolos karštligės protrūkis, kurio metu susirgo 425 asmenys, o 224 iš jų mirė, buvo užregistruotas Ugandoje 2000 m.

Sukėlėjas

Ebolos virusas priklauso Filoviridae virusų šeimai. Šiuo metu išskirti 5 skirtingi Ebolos viruso serotipai, iš kurių 4 sukelia ligą žmonėms. Penktasis serotipas nesukelia ligos žmonėms. Jis buvo išskirtas 1989 m. Restone (Virdžinijoje, JAV) iš beždžionių, atgabentų iš Filipinų. Šis viruso serotipas sukėlė protrūkius tarp beždžionių Pensilvanijoje, Teksase, Italijoje. Keletas mokslininkų protrūkių metu užsikrėtė šiuo virusu, tačiau nesusirgo.

Infekcijos rezervuaras

Tikslus Ebolos viruso paplitimas, šaltinis ir infekcijos rezervuaras gamtoje bei endeminiai regionai yra iki šiol nežinomi, tačiau manoma, kad natūralus infekcijos rezervuaras yra vaisiais mintantys šikšnosparniai. Afrikoje žmonių susirgimai Ebolos hemoragine karštlige buvo susiję su tiesioginiu kontaktu su kritusiais gyvūnais – gorilomis, šimpanzėmis, beždžionėmis, miško ir Afrikos antilopėmis, dygliakiaulėmis, nustatytas Ebolos hemoraginės karštligės protrūkis tarp makakų. Žmonių susirgimai (protrūkiai) Ebolos hemoragine karštlige yra užregistruoti Demokratinėje Kongo Respublikoje, Sudane, Gabone, Ugandoje, Dramblio Kaulo Krante ir kt.

Kaip užsikrečiama?

Sukėlėjas lengvai plinta:

• tiesioginio kontakto su ligonio ar mirusiojo nuo šios infekcijos krauju, kūno sekretais, organais ar kitais kūno skysčiais būdu;
• lytiniu keliu (septynias savaites po išgijimo Ebolos hemoragine karštlige sirgę asmenys ja gali užkrėsti nesaugių lytinių santykių metu);
• tiesioginio kontakto su kritusiais ar gyvais infekuotais gyvūnais (pavyzdžiui, beždžionėmis, antilopėmis, šikšnosparniais);
• galimas hospitalinis plitimas, kai sveikatos priežiūros darbuotojai užsikrečia nuo infekuotų pacientų (per užterštus rūbus, adatas ir kt.). Didžiausia rizika užsikrėsti, yra kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja. Rizika užsikrėsti nuo ligonio inkubacinio periodo metu yra nedidelė. Užsikrėtimo riziką labai sumažina tinkamas asmens apsaugos priemonių naudojimas, ypač invazinių procedūrų metu.

Skirtingai nei gripo virusas, Ebolos virusas per orą neplinta.

Klinikiniai požymiai

Inkubacinis Ebolos hemoraginės karštligės periodas yra 2–21 d. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius, krūtinę, jaučiamas silpnumas, apetito netekimas. Ligonis vemia, viduriuoja, skauda pilvą, išberia, parausta akys, vėliau sutrinka inkstų ir kepenų funkcijos, pasireiškia hemoraginiai simptomai – kraujosruvos, kraujavimas iš nosies ir dantenų, vėmimas su krauju ir kraujas išmatose ir kt. Mirštamumas 50-90 proc.

Nuo šios ligos skiepų ar gydymo nėra.

Pavojus užsikrėsti Ebolos virusu

• Net jei gyvenote užkrėstose teritorijose ar į jas keliavote, tikimybė užsikrėsti Ebolos virusu yra itin maža, nebent turėjote tiesioginį sąlytį su mirusio ar gyvo užkrėsto asmens ar gyvūno kūno skysčiais. Užsikrėsti galima per nesaugius lytinius santykius su asmeniu, sirgusiu šia liga, septynias savaites po jo išgijimo.
• Viešose vietose per įprastą kontaktą su žmonėmis, kuriems nepasireiškė ligos simptomai, Ebolos virusu neužsikrėsite. Taip pat Ebolos virusu neužsikrėsite per sąlytį su pinigais, maisto produktais ar plaukiodami baseine. Jo neplatina moskitai.
• Ebolos virusas lengvai sunaikinamas muilu, balikliu, saulės šviesa arba džiovinant. Ebolos virusas žus, jei drabužiai, ant kurių pateko užkrėstų skysčių, bus išskalbti skalbyklėje. Ebolos virusas labai trumpai išlieka ant saulės apšviestų ar išdžiūvusių paviršių.

Kontrolės ir prevencijos priemonės:

• tinkama darbo su ligonių krauju ir kitais kūno skysčiais sauga (asmeninių apsaugos priemonių naudojimas (kaukės, pirštinės, akiniai, neperšlampami chalatai ir kt.);
• susirgusių asmenų izoliacija;
• sąlytį su ligoniu turėjusių asmenų stebėjimas;
• aplinkos daiktų dezinfekcija;
• tinkamas medicininių atliekų tvarkymas ir mirusių asmenų laidojimas ir kt.

Sveikatos apsaugos ministerija įspėja keliaujančius į Vakarų Afrikos šalis asmenis apie infekcijos riziką. Informaciją ir rekomendacijas galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, Pasaulio sveikatos organizacijos  ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro tinklapiuose.

Asta Mockevičienė, vyriausioji specialistė (civilinės saugos)
Parengta pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas