2022-02-09 Atnaujinimo data: 2024-10-23
Spausdinti

Pagalba vaikui ir šeimai

Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) teikia nemokamą, konfidencialią pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.

Pasidalyk savo sunkumais ir išgyvenimais – kartu ieškoti išeities lengviau.

Smurto artimoje aplinkoje atvejais #SKPC siūlo nemokamą konsultantų, psichologų bei teisininkų pagalbą.

Tiesiog pradėkite pokalbį internetu: www.specializuotospagalboscentras.lt (I-V 8.00 – 20.00)

Ar paskambinkit pagalbos patyrusiems smurtą linijos tel. 8 700 55516 (I-V 8.00 – 20.00).

Specializuotą kompleksinę pagalbą Telšių rajono savivaldybės gyventojams teikia:

Telšių krizių centro Specializuotos pagalbos centras, mob. tel.: +370 682 29459, el. p. spc.telsiai@gmail.com I-V 8.00-17.00

Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) teikia nemokamą, konfidencialią pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.

Pasidalyk savo sunkumais ir išgyvenimais – kartu ieškoti išeities lengviau.

Smurto artimoje aplinkoje atvejais #SKPC siūlo nemokamą konsultantų, psichologų bei teisininkų pagalbą.

Tiesiog pradėkite pokalbį internetu: www.specializuotospagalboscentras.lt (I-V 8.00 – 20.00)

Ar paskambinkit pagalbos patyrusiems smurtą linijos tel. 8 700 55516 (I-V 8.00 – 20.00).

Specializuotą kompleksinę pagalbą Telšių rajono savivaldybės gyventojams teikia:

Telšių krizių centro Specializuotos pagalbos centras, mob. tel.: +370 682 29459, el. p. spc.telsiai@gmail.com I-V 8.00-17.00

 

[[#ex]]

Pagalba nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų

Pagalba nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų

Smurto artimoje aplinkoje prevencija

Pagalba

Įveikime smurtą prieš moteris

Komisijos protokolai

Telšių rajono savivaldybės šeimos taryba

Skelbimai

Pagalba vyrams, esantiems krizinėse situacijose

Šiuo metu vyriškumas išgyvena krizę. Yra  tokių teiginių, kad tradicinis vyriškumas yra žalingas ir blogas, o tai  atsiliepia  psichinei vyrų sveikatai. Statistika rodo, kad visame pasaulyje dominuoja vyrų savižudybės. Vyrai susilaukia daug mažiau empatijos nei vaikai ir moterys. Visuomenė vis dar mano, kad vyrai turi būti galingi ir stiprūs, nereiškiantys emocijų, nerodantys silpnumo akimirkų. Jau nuo vaikystės berniukams kalama į galvą, kad vyrai neverkia. Tradicinę vyriškumo sampratą būtina keisti. Juk vyrams taip pat būna sunku. Jų situacija kartais būna net sudėtingesnė nei moterų ar vaikų, o išdrįsti kreiptis pagalbos kaip ir nepriimta: juk vyras – stiprybės, ištvermingumo simbolis.

Kauno apskrities Vyrų krizių centro inicijuotas tyrimas, kuriame dalyvavo vyrai iš Lietuvos miestų ir miestelių bei Londone gyvenantys išeiviai iš Lietuvos parodė, kad 90,4 proc. apklaustųjų nuomone, vyras visų pirma turi išlaikyti šeimą, 83,5 proc. mano, kad vyrui dera būti lyderiu. Mokėti valdyti savo jausmus ir jų neparodyti - vyriška savybė 70 proc. apklaustųjų. Pasitikėti savimi - vyriška 97, 1 proc., siekti karjeros – 80 proc. respondentų. Pasidomėjus, ar kada nors girdėjo sakant „Būk vyras, neverk, nesiskųsk", teigiamai atsakė beveik 85 proc. apklaustųjų. Tačiau, jei patys turėtų sūnų, per 40 proc. apklaustųjų taip pat jam kartotų žodžius „Būk vyras, neverk, nesiskųsk". Tyrimas atskleidė, jog didžiausias krizes vyrams sukeltų skyrybos su mylimu žmogumi. Taip teigė 98,3 proc. apklaustųjų. Antroje vietoje – šeimos iširimas, kurį kaip didžiausią krizę įvardijo 97,6 proc. vyrų. 89,1 proc. krize vadino įvairias priklausomybes, 89 proc. manė, kad krizė ateina su finansinėmis nesėkmėmis. Klausiant, kokias krizes patys yra patyrę, 61 respondentas minėjo finansines nesėkmes, 44 krizę patyrė po pažeminimo ar gėdos, 39 žmonės minėjo artimojo mirtį, 27 išsiskyrimą su mylimu žmogumi. Kaip patys apklaustieji realiai sprendė patirtus sunkumus? 75,2 proc. tai darė vieni patys, tyliai, 34,9 proc. ignoravo problemą atsipalaiduodami su draugais. Specialistų pagalbos ieškojo 20,2 proc. apklaustųjų. Kauno apskrities Vyrų krizių centro psichologai domėjosi, kodėl vyrai neieško pagalbos. 64,6 proc. atsakė, kad jaučia gėdą, 71,2 proc. bijo būti nesuprasti, 65,4 proc. bijo pažeminimo, 70,6 proc. netiki, kad kas nors gali padėti. Nemoka papasakoti, kas atsitiko, 39,2 proc. vyrų, nežino, kur kreiptis 55,1 proc. apklaustųjų. 46,8 proc., respondentų mano, kad tai nevyriška.
(Šaltinis)

Nesvarbu, kokia žmogaus lytis, kiekvienas turi savo gyvenimišką patirtį. Ir moterys, ir vyrai gali turėti vaikystės traumų. Kiekvienas turi teisę jausti įvairius jausmus. Specialistai pastebi, kad prastą vyrų emocinę sveikatą šiandien dažnai lemia tinkamų autoritetų ir pavyzdžių neturėjimas vaikystėje bei skaudžios patirtys. Daugelis vyrų yra patyrę psichologinių traumų, jiems sunku suprasti savo emocijas, jas valdyti ir įvardinti. Patiriamas stresas dažnai virsta vidine agresija, kuri gali tapti pavojingo ar net destruktyvaus elgesio priežastimi. Vyrai savo psichologines problemas, negatyvias emocijas linkę laikyti savyje arba spręsti savo draugų rate. Tokiais atvejais  dažniausiai yra pasiūlymas viso to nejausti, tuos jausmus kažkur paslėpti, užgerti. Užgėrimai virsta priklausomybėm, o tai jau kelias į daugybę kitų problemų, tokių kaip darbo praradimas, šeimos iširimas, depresija ar net savižudybė. Vyrai vis dar nėra linkę kreiptis pagalbos į specialistus, nes eiti pas psichologą, psichoterapeutą nevyriška. Dažnai nelabai ir žino kuo skiriasi psichologas nuo psichoterapeuto ar psichiatro. 

Prieš keletą metų atliktas RARHA tyrimas skelbia negailestingą mūsų šalies vaizdą: kas septinto alkoholį vartojančio Lietuvos gyventojo, arba beveik 14 proc., pagrindinis motyvas yra siekis viską pamiršti, pabėgti nuo savo problemų, įveikti sielvartą ir depresiją. Šiuo rodikliu Lietuva lenkia visas kitas tyrime dalyvavusias ES valstybes, o bendrijos vidurkį viršija daugiau nei 4 kartus (3,25 proc.). (Šaltinis)

Raseinių krizių centras tęsia projektą ,,Kompleksinė pagalba vyrams, esantiems sudėtingoje, psichologinėje situacijoje, išgyvenantiems emocines/psichologines krizes, įskaitant savižudybės, smurto, priklausomybių riziką“.

Projekto tikslas – teikti kompleksines ( psichologines, psichoterapines, edukacines ir teisines) paslaugas telefonu ir kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis (vaizdo pokalbiais internetu, elektroniniais laiškais), skirtas vyrams, esantiems krizinėse situacijose. Paslaugos teikiamos Raseinių, Jurbarko, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių, Telšių rajonuose.

Vykdant projektą numatomas tarpinstitucinis bendradarbiavimas su rajonų įstaigomis, kurios dirba su vyrais, jų šeimomis, organizuojamos apskrito stalo diskusijos, derinami veiksmai, numatomos galimybės teikti nenutrūkstamas kompleksines paslaugas vyrams.

Konsultacijų metu bus mokomasi  kalbėtis, atsiverti, nustoti kaltinti kitus dėl savo nesėkmių, suvokti savo emocijas, spręsti konfliktines situacijas, atsikratyti smurtinio elgesio. 

Konsultacijos telefonu 8 670 70303

Raseinių krizių centro konsultantė Rima Kazlauskaitė

Vaiko teisių apsauga

Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo kreipkitės į artimiausią teritorinį skyrių – darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val. Norėdami pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis kreipkitės bendruoju pagalbos telefonu – 112.

Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Telšių rajone

S. Daukanto g. 64, Telšiai

El. p. Telsiu.apskritis@vaikoteises.lt
Mob. 8 612 60 269

Interneto svetainė 

Koordinuota pagalba vaikui ir šeimai

Paslaugos skiriamos, kai vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) pavienės atskirai teiktos ar teikiamos švietimo pagalbos, socialinės ar sveikatos priežiūros paslaugos yra neveiksmingos, neefektyvios ir neužtikrina vaiko gerovės.

Paslaugų gavėjai – vaikai nuo gimimo iki 18 metų ir asmenys iki 21 metų, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bei jų tėvai (globėjai, rūpintojai).

Koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo ir teikimo klausimai svarstomi, kai:

  • gautas vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymas kartu su pavienes švietimo pagalbos, socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas teikusios ar teikiančios institucijos, įstaigos ar organizacijos siūlymu dėl koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo;
  • su prašymu kreipiasi institucijos, įstaigos, organizacijos, teikusios ar teikiančios pavienes švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros, socialines ar viešosios tvarkos užtikrinimo paslaugas, nustačiusios, kad jų teiktų ar teikiamų paslaugų vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) nepakanka;
  • gautas minimalios priežiūros priemonės vykdytojo (-ų) ir kitų vaikui teikiančių švietimo, socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas specialistų pranešimas, kad vaikui taikoma (-os) minimalios priežiūros priemonė (-ės) yra neveiksminga (-os);
  • priimamas sprendimas vaikui skirti vidutinės priežiūros priemonę, tokiu atveju svarstomas tik vaiko tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamų paslaugų poreikis.
  • gauta Vaikų socializacijos centro informacija apie Vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo pabaigą (tokiu atveju koordinuotai teikiamos paslaugos gali būti teikiamos vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams).

Prašymus dėl koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo priima ir perduoda nagrinėti Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai, savivaldybės administracijos vyr. specialistė (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė) Roma Mikalčienė, 205 kabinetas, Respublikos g. 32, Telšiai, tel. 8 444 45 766;  8 614 91070, el.p. roma.mikalciene@telsiai.lt

Prašymo forma

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės 

LR vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas 

Vaiko minimali priežiūra – vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, kuriomis siekiama teigiamų vaiko elgesio pokyčių.

Vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka vykdantis vaikui paskirtas minimalios priežiūros priemones.

Taikomos vaiko minimalios priežiūros priemonės:

  • Įpareigojimas lankytis pas specialistą;
  • Įpareigojimas lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švietimo, kultūros, sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą bendruomenėje vykdančią įstaigą ar organizaciją;
  • Įpareigojimas tęsti mokymąsi toje pačioje ar kitoje bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje pagal privalomojo švietimo programas;
  • Įpareigojimas dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, Savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama įgyvendinti LR vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo tikslus ir teigiamai veikti vaiko elgesį;
  • Įpareigojimas gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus;
  • Įpareigojimas dalyvauti mediacijos procese;
  • Įpareigojimas atlikti bendruomenei arba švietimo ar kitai įstaigai ar institucijai naudingą veiklą.

Vaikui gali būti paskirta viena arba kelios tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės.

Vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo laikotarpis – nuo 1 mėnesio iki 1 metų, bet ne ilgiau, iki vaikui sueis 18 metų. Vaiko minimalios priežiūros priemonė gali būti pakeista, pratęsta arba panaikinta įstatymų nustatyta tvarka. 

Minimalios priežiūros priemonių skyrimo pagrindai  

Minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui, kuris:

  • padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs LR baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal LR baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;
  • padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs LR administracinių nusižengimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė;
  • padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė;
  • Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos duomenimis, nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų.

Kai vaikui paskiriamos minimalios priežiūros priemonės, vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos. Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimas organizuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Vaiko vidutinės priežiūros priemonė – priemonė, kurią vykdant vaikas yra ugdomas, prižiūrimas, jam teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos vaikų socializacijos centre.

Vaikų socializacijos centras – prie bendrojo ugdymo mokyklų priskiriama valstybinė specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros priemones.

Vaikų socializacijos centrai:

  • Gruzdžių vaikų socializacijos centras
  • Kauno vaikų socializacijos centras „Saulutė“
  • Vėliučionių vaikų socializacijos centras

Vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo laikotarpis – iki vienų metų, bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti pakeista, pratęsta arba panaikinta LR vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės įstatymo nustatyta tvarka. Bendras vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas (įskaitant vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimą arba skyrimą iš naujo) negali būti ilgesnis kaip 3 metai.

Vidutinės priežiūros priemonės skyrimo pagrindai

Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama vaikui, kuris:

  • padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal LR baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką, ir kai vaiko elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui;
  • kai minimalios priežiūros priemonių taikymo metu nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių.

Kai vaikui paskiriama vidutinės priežiūros priemonė, vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos. Kai vaikui baigiasi vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas, vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti teikiamos koordinuotai teikiamos paslaugos. Koordinuotai teikiamų paslaugų teikimas organizuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Prašymus dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės skyrimo priima ir perduoda nagrinėti Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai, savivaldybės administracijos vyr. specialistė (tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė) Roma Mikalčienė, 205 kabinetas, Respublikos g. 32, Telšiai, tel. 8 444 45 766;  8 614 91070, el.p. roma.mikalciene@telsiai.lt

Vaiko gerovės komisija

Telšių rajono savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos sudėtis ir darbo reglamentas  

Vaikų apsaugai sukurta platforma „S.M.A.R.T. TĖVYSTĖ“

„S.M.A.R.T. tėvystė“ yra pirmasis Lietuvos vaikų apsaugai sukurtas praktinis įrankis, skirtas tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei. Ankstyvosios intervencijos ir prevencijos modelio tikslas – atpažinti rizikas vaiko gerovei ir reaguoti teikiant pagalbą anksčiau nei atsiranda problemos.

Socialiniai darbuotojai, švietimo ir sveikatos apsaugos specialistai, policijos pareigūnai šio įrankio pagalba greitai ir nesudėtingai gali identifikuoti vaiko gerovės rizikas ir nedelsiant imtis pagalbos veiksmų.

„S.M.A.R.T. tėvystė“ platforma atvira ir visiems Lietuvos gyventojams: ji padės šeimoms pamatyti ir identifikuoti galimus sunkumus auginant vaikus.

Anketas galima pildyti jau dabar http://www.smarttevyste.lt.

Įrankis parengtas pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos įgyvedintą projektą „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“, finansuojamą pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą LT10. Smarttėvyste.lt svetainę sukūrė socialiai atsakinga organizacija „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, atsiliepdama į Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotą kampaniją „Už saugią Lietuvą“.

 

Karantino metu „Tėvų linija“ veikia įprastai – darbo dienomis 11–13 val. ir 17–21 val.

Bandant prisitaikyti prie pasikeitusios kasdienybės, tėvams kyla daugiau įtampos, nerimo ir klausimų nei įprastai. „Tėvų linijoje“ Paramos vaikams centro psichologai teiks nemokamas ir anonimines konsultacijas telefonu kaip įprasta – darbo dienomis 11–13 val. ir 17–21 val.

Paskambinus nemokamu numeriu 8 800 900 12, su profesionaliais psichologais galima pasitarti, kaip kalbėtis su vaikais apie šiandieninę situaciją, kaip paaiškinti, kodėl būtinas karantinas ir svarbu laikytis prevencinių priemonių.

„Rekomenduosime, kaip susitarti dėl naujų taisyklių šeimoje ir brėžti ribas. Atsakysime į klausimus, kylančius dėl vaikų savijautos ir elgesio (nerimo, baimių). Labai kviečiame tėvus paskambinti, jeigu jie patys jaučia nerimą, sunku nusiraminti, kyla didelis pyktis, kuris išliejamas ant vaikų ir kitų šeimos narių. Beje, kaip anksčiau, konsultuojame ir visais vaikų auklėjimo klausimais”, – sako Paramos vaikams centro psichologė, „Tėvų linijos“ vadovė Jūratė Baltuškienė.

„Tėvų linijos“ nemokamas numeris – 8 800 900 12.
Darbo laikas – darbo dienomis 11–13 val. ir 17–21 val.

Konsultuoja Paramos vaikams centro psichologai.

Apie Paramos vaikams centrą

Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems psichologinius sunkumus. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, „Pozityvi tėvystė“.

Daugiau informacijos:

Vaida Stoškuvienė
Paramos vaikams centro komunikacijos specialistė
Mob. tel. 8 618 84879
El. p. vaida.stoskuviene@pvc.lt

[[#ex]]