2024-02-01
Spausdinti

Aptartos naujos mokyklų tinklo kūrimo taisyklės

first image

Sausio 30 d. Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus pakvietė Telšių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narius į pasitarimą dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo” (Tinklo kūrimo taisyklės) įgyvendinimo rajone.

Nuo 2024 m. sausio 2 d. pradėjusią galioti naują Tinklo kūrimo taisyklių redakciją Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariams pristatė Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Lina Leinartienė. Vedėja taip pat trumpai supažindino ir su esama rajono mokyklų tinklo situacija.

Pasak L. Leinartienės, Savivaldybės mokyklų tinklas kuriamas vadovaujantis Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8-16 dalyse nustatytais kriterijai ir Vyriausybės patvirtintomis, mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, Tinklo kūrimo taisyklėmis. Mokykla, bendrojo ugdymo programas galės vykdyti, jeigu atitiks Švietimo įstatyme nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus. 

Vienas iš kriterijų yra tas, kad mokinių skaičius klasėse privalo atitikti leidžiamą mažiausią (arba) didžiausią mokinių skaičių nustatytą tinklo kūrimo taisyklėse. Didžiausias mokinių skaičius 1-4 klasėse yra 24 mokiniai (galima mažinti 1 ar 2 mokiniais), 5-10 (I-II gimnazijos) klasėse, III-IV gimnazijos klasėse – 30 mokinių (galima mažinti 1-4 mokiniais), o mažiausias mokinių skaičius 1-10 (I-II gimnazijos) klasėse – 8 mokiniai, III-IV gimnazijos klasėse – 21 mokinys.

Išimtys, kai gali būti taikomas mažesnis mokinių skaičius klasės nei Tinklo kūrimo taisyklėse nurodytas mažiausias mokinių skaičius: pagal pagrindinio ugdymo programą tik vienoje klasėje, jei skiriamos savivaldybės lėšos; III-IV gimnazijos klasėse – 12 mokinių gyvenamojoje vietovėje, esančioje vienintelėje gimnazijoje, vienintelėje savivaldybės centre esančioje gimnazijoje lietuvių kalba, gimnazijos struktūriniame padalinyje (skyriuje, filiale), esančiam kaimo gyvenamojoje vietovėje ir kitoje gyvenamojoje vietovėje nei gimnazija ir pan.

Naujoje tinklo kūrimo taisyklių redakcijoje nebelieka išimties, kad gimnazijoje, jei iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km, turėti 12 mokinių III-IV gimnazijos klasėse.

Anot Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos, Tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai labiausiai liečia mūsų kaimiškąsias gimnazijas: Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnaziją, Luokės Vytauto Kleivos gimnaziją ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnaziją. Visos šios mokyklos nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. III gimnazijos klasėje turės turėti minimaliai po 21 mokinį.

Pasitarimo metu buvo pateikta ir aptarta mokinių statistika šiose gimnazijose, prognoziniai mokinių skaičiai III gimnazijos klasėse ne tik 2024-2025 mokslo metams, bet ir tolimesniems mokslo metams. Taip pat supažindinta su pateiktu Švietimo įstatymo pakeitimo projektu, kuriame numatoma, kad jei mokinių skaičius gimnazijos klasėse neatitinka leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, o mokinių skaičius 9-10 (I-II gimnazijos) klasėse atitinka arba viršija leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, Savivaldybės taryba gali priimti sprendimus leisti vykdyti gimnazijoms akredituotą ugdymo programą.

Telšių rajono savivaldybės meras T. Katkus pasitarimo metu informavo, jog kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministrą, savivaldybių asociaciją prašydamas paaiškinti tinklo taisyklių pakeitimą: kodėl buvo panaikinta iki šiol taikyta išimtis gimnazijoms, nutolusioms daugiau kaip 30 km nuo kitos gimnazijos. Gautame atsakyme pažymėta, kad išimtis buvo panaikinta, atsižvelgiant į „<...> suinteresuotų institucijų pateiktus pasiūlymus. Vienos suinteresuotos institucijos buvo pasiūlyta atsisakyti Projekto 2 priedo 4 punkte nuostatos „gimnazijoje, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km“, nes anksčiau išdėstytos nuostatos nedera su nustatomu atstumu. Kitos suinteresuotos institucijos išvadoje buvo konstatuota, kad Projekto 2 priedo 4 punktas nekorektiškas, nes atstumas tarp mokyklų neparodo faktinių skirtumų, vertinant moksleiviui reikalingą įveikti atstumą, priklausomai nuo mokyklų padėties moksleivio gyvenamosios vietos atžvilgiu, ir pasiūlyta vertinti ne atstumą tarp mokyklų, bet atstumą nuo deklaruotos (ar visuotinio gyventojų ir būstų surašymo metu nustatytos) gyvenamosios vietos.”

Meras Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narius patikino, kad šis klausimas dar kartą bus keliamas Lietuvos savivaldybių asociacijos lygmeniu.