Kaip elgtis per šalčius
Laukia itin šaltas savaitgalis Telšių rajone. Sinoptikai prognozuoja, kad šalčiai bus stiprūs tiek naktimis, tiek dienomis.
Sausio 30-osios naktį temperatūra kris iki 18–21 laipsnio šalčio, o dieną laikysis tarp 14–17 laipsnių šalčio. Sausio 31-osios naktį bus dar šalčiau – 20–23 laipsniai šalčio, dieną prognozuojama 14–17 laipsnių šalčio. Vasario 1-osios naktį numatomas stipriausias šaltis – 22–25 laipsniai šalčio, dieną temperatūra sieks 16–19 laipsnių šalčio.
Turimais duomenimis, sausio 30 – vasario 1 dienomis Telšių rajone kritulių nenumatoma. Vėjas daugiausia pūs iš rytų ir šiaurės rytų: sausio 30 dieną jo greitis sieks 7–11 m/s, sausio 31 dieną – 5–10 m/s, o vasario 1 dieną – 3–8 m/s.
Prieš prasidedant šalčiams, pūgai:
– geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius. Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, tokia situacija gali sukelti pavojų gyvybei;
– kaimo gyventojai, sužinoję apie galimą pūgą, turėtų paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų.
Smarkiai atšalus, kilus pūgai:
– jeigu per pūgą važiuodami automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti, tačiau labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas;
– nesinaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių prietaisų į vieną elektros lizdą, nepalikite jų įjungtų be priežiūros;
– esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos.
Svarbu įsidėmėti, kad vidutinio stiprumo šaltis ir vėjas gali pakenkti labiau nei stiprus šaltis be vėjo. Pučiant stipriam vėjui šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę temperatūrą nei ji yra iš tikrųjų tuo metu. Todėl prieš išeinat į lauką reikėtų įvertinti vėjo žvarbumo temperatūrą, kuri nusako realiai atvirojoje vietoje jaučiamą temperatūrą. Vėjo žvarbumo temperatūros skaičiuotuvas pateiktas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.
Bendras kūno sušalimas – tai kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip 35 ℃) ilgai veikiant šaldantiems aplinkos veiksniams (šalčiui, vėjui, ilgą laiką būnant vėsiame vandenyje). Žmogui būnant ilgai šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti įprastos kūno temperatūros.
Pirmoji pagalba sušalus:
– neškite nukentėjusįjį į kambario temperatūros patalpą;
– nurenkite;
– pamatuokite temperatūrą, jei ji žemesnė nei 35 ℃, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą;
– pirmiausia sušildykite centrinę kūno dalį – krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis. Nukentėjusįjį galima šildyti vonioje. Paguldykite į + 20 ℃ vandens vonią. Per 10–30 min. vandens temperatūrą kelkite iki + 37 ℃. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė ar tvarsčiai keičiami kas 2–3 min.). Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus kūno šiluma. Po to nukentėjusįjį užklokite šilta sausa antklode;
– jei nukentėjusysis sąmoningas ar atgavo sąmonę, duokite gerti šiltų, saldžių gėrimų;
– jei būklė negerėja, kuo greičiau vežkite į gydymo įstaigą.
Žinotina:
Jei nuketėjusysis yra sušalęs ar nušalęs, pirmiausiai teikite pagalbą kaip sušalusiam.
Nušalus kūno vietas:
– esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26–27 °C), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu;
– jei žmogus nušalo galūnes, nepamirškite nuimti žiedus ar laikrodžius, kadangi atšildamos nušalusios galūnės tinsta ir papuošalus vėliau bus sunku nuimti;
– nušalusią kūno dalį galima šildyti priglaudžiant prie šiltos kūno dalies, pvz., pažasties;
– nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu, glausti prie radiatorių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan., kadangi pažeistų vietų sumažėjęs jautrumas ir jos gali lengvai nudegti;
– kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.