Luokės ir Upynos seniūnijose – dėmesys gaisrų prevencijai ir gyventojų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms

Artėjant šildymo sezonui gyventojams priminta, kad viena dažniausių gaisrų priežasčių – netvarkingos krosnys, dūmtraukiai ir netinkamas šildymo įrenginių naudojimas. Prieš pradedant kūrenti būtina patikrinti šildymo įrenginių būklę, išvalyti dūmtraukius ir įsitikinti, kad juose nėra įtrūkimų ar kitų pažeidimų. Dūmtraukius reikia valyti ne tik prieš šildymo sezoną, bet ir jo metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Taip pat svarbu neperkaitinti krosnių, šalia jų nelaikyti degių daiktų, o išsemtus pelenus pilti tik į nedegias talpas. Net ir iš pažiūros atvėsusiuose pelenuose žarijos gali išlikti ilgą laiką, todėl jų negalima pilti į plastikinius ar kitus degius konteinerius.

Atskirai aptarta dūmų detektorių svarba. Gyventojams priminta, kad gyvenamuosiuose būstuose dūmų detektoriai yra privalomi. Juos rekomenduojama įrengti miegamuosiuose kambariuose, koridoriuose prie miegamųjų ir kiekviename būsto aukšte. Ne mažiau svarbu reguliariai patikrinti, ar detektorius veikia, ir laiku pakeisti jo bateriją. Tinkamai veikiantis detektorius apie kilusį gaisrą gali įspėti dar prieš patalpoms prisipildant dūmų.

Kalbėta ir apie saugų elektros prietaisų naudojimą. Specialistai patarė neperkrauti elektros lizdų, nenaudoti pažeistų laidų ar netvarkingų prietaisų, nepalikti be priežiūros veikiančių elektrinių šildytuvų. Gyventojams taip pat priminti saugaus šašlykinių ir kitų atviros ugnies įrenginių naudojimo reikalavimai – juos būtina statyti saugiu atstumu nuo pastatų, medžių ir kitų degių medžiagų.

Kita susitikimų tema – gyventojų pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms. Pristatyta gyventojų perspėjimo sistema, paaiškinta, ką reiškia sirenų signalai ir kaip elgtis juos išgirdus. Specialistai pabrėžė, kad išgirdus sirenas pirmiausia reikia įsijungti radiją ar televiziją, patikrinti oficialiai skelbiamą informaciją ir vadovautis atsakingų institucijų nurodymais. Vien sirenos signalas nereiškia, kad būtina evakuotis – tolesni veiksmai priklauso nuo konkretaus pavojaus.

Susitikimų dalyviai taip pat supažindinti su priedangomis ir kolektyvinės apsaugos statiniais, jų paskirtimi bei gyventojų veiksmais paskelbus oro pavojų. Priminta, kad oro pavojaus atveju svarbu kuo greičiau pasitraukti į artimiausią priedangą, o jei tokios galimybės nėra – slėptis pastato viduje, kuo toliau nuo langų. Gyventojams patarta iš anksto pasidomėti, kur yra arčiausiai jų namų ar darbovietės esančios priedangos, ir aptarti su šeimos nariais, kaip elgtųsi kilus pavojui.

Dėmesio skirta ir 72 valandų išvykimo krepšiui. Jame rekomenduojama turėti geriamojo vandens, negendančio maisto, būtinųjų vaistų, pirmosios pagalbos priemonių, dokumentų kopijų, žibintuvėlį, atsarginių baterijų, išorinę telefono bateriją, higienos priemonių ir kitų individualiai reikalingų daiktų. Tokį krepšį patariama pasiruošti iš anksto ir laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje, kad prireikus skubiai išvykti nereikėtų gaišti laiko renkant būtiniausius daiktus.

Gyventojai paraginti naudotis interneto svetaine www.lt72.lt ir mobiliąja programėle „LT72“, kur galima rasti informaciją apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, priedangų vietas, išvykimo krepšio turinį ir rekomendacijas, kaip elgtis įvairių pavojų atveju.

Susitikimų pabaigoje specialistai atsakė į seniūnijų darbuotojų ir bendruomenių atstovų klausimus, aptarė praktines priešgaisrinės saugos ir civilinės saugos problemas.