Rainių Kančios koplyčioje restauruojamos Antano Kmieliausko freskos

Koplyčios tvarkymo pradžia

Koplyčios tvarkymui pradėta ruoštis dar 2019 metais, pastebėjus blogėjančią sieninės tapybos būklę. Atlikti tyrimai parodė, kad freskoms didžiausią žalą daro drėgmė, kondensatas, susikaupusios druskos ir pelėsiai. Nustatyta, kad koplyčioje neveikė vėdinimo sistema, o pro nesandarias stogo ir bokšto konstrukcijas besiskverbiantis vanduo dar labiau blogino padėtį. Tapybos paviršiuose buvo matomi dažų sluoksnio pažeidimai, tinko įtrūkimai, vietomis jis trupėjo ir byrėjo. Mikrobiologiniai tyrimai atskleidė bent keturias pelėsių rūšis. Finansavimą darbams atlikti Savivaldybė gavo 2021 m.

Įvertinus koplyčios būklę tapo aišku, kad vien freskų restauravimo nepakaks. Nepašalinus drėgmės kaupimosi priežasčių, restauruota tapyba ilgainiui vėl pradėtų nykti. Todėl pirmiausia atlikti koplyčios fotogrametriniai apmatavimai, parengti tvarkybos darbų projektai, sieninės tapybos konservavimo ir restauravimo programa, atliktos reikalingos ekspertizės. Pirmuoju darbų etapu sutvarkytos vidaus patalpos, įrengta vėdinimo sistema ir atnaujintas apšvietimas.

Stogo ir bokšto konstrukcijų tvarkymas

Vykdant tvarkybos darbus paaiškėjo ir daugiau pastato išorės problemų. Nustatyta deformuota bokšto mūro ir stogo dangos jungtis, lietaus vandens nuvedimo sistemos trūkumai bei pažeistas kai kurių konstrukcijų sandarumas. Dėl šių priežasčių drėko bokšto mūras ir tinkas, o konstrukcijose besikaupianti drėgmė veikė ir freskas. 2025 metais parengtas atskiras stogo tvarkybos darbų projektas, kuriame numatyti šių defektų šalinimo sprendiniai.

Bokšto konstrukcijoms nuspręsta ilgesniam laikui palikti laikiną ventiliuojamą fasadą. Jis apsaugo konstrukcijas nuo kritulių ir kartu sudaro sąlygas joms išdžiūti. Galutiniai bokšto tvarkymo darbai bus tęsiami specialistams įvertinus konstrukcijų drėgnį, jo kitimą ir įsitikinus, kad pašalintos drėkimo priežastys. Skubėti įrengti galutinę apdailą neketinama, nes konstrukcijose likusi drėgmė galėtų pakenkti tiek pačiam pastatui, tiek restauruojamai tapybai.

Antano Kmieliausko freskų restauravimas

Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas Antano Kmieliausko freskoms. Restauratoriai šalina susikaupusius nešvarumus ir biologinius pažeidimus, tvirtina pažeistus tinko bei dažų sluoksnius. Ypač atsakingai vertinamos vietos, kuriose autentiška tapyba yra prarasta. Siekiama išsaugoti kuo daugiau originalaus kūrinio, todėl restauruojant nesiekiama freskoms suteikti naujai nutapytos tapybos vaizdo. Prarastų fragmentų papildymai turi padėti atskleisti bendrą kompoziciją, tačiau neužgožti išlikusios autorinės tapybos.

Freskose – Rainių tragedijos ir Lietuvos istorijos atminimas

1991 metais sukurtos Antano Kmieliausko freskos užima 151 kvadratinį metrą koplyčios skliautų ir vidinių bokšto plokštumų. Sudėtinga al fresco technika nutapytą kompoziciją sudaro devynios scenos, kuriose krikščioniškosios kančios motyvai susipina su Lietuvos istorija. Kristaus kančios, Pietos ir Prisikėlimo vaizdai čia susieti su Rainių žudynių, partizanų ir tremčių temomis. Šios freskos yra ne tik sakralinio meno kūrinys, bet ir istorinis liudijimas, sukurtas pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais, kai atsirado galimybė viešai įamžinti sovietmečiu slopintą Rainių tragedijos atminimą.

Darbų finansavimas ir numatyti terminai

Koplyčios vidaus tvarkybos bei freskų konservavimo ir restauravimo darbai finansuojami valstybės ir Telšių rajono savivaldybės biudžetų lėšomis. Stogo ir bokšto defektų šalinimui naudojamos Savivaldybės lėšos. Freskų restauravimo darbus pagal sutartį numatyta užbaigti iki 2026 metų gruodžio 15 dienos. Šio termino siekiama laikytis, tačiau galutinė darbų eiga priklausys nuo restauruojamų fragmentų būklės, technologinių procesų ir specialistų priimamų sprendimų. Ateityje taip pat reikės numatyti lėšų atidėtiems bokšto tvarkymo darbams.

Numatyta sutvarkyti ir visą Rainių memorialinio komplekso teritoriją

Greta koplyčios restauravimo rengiamas ir Rainių memorialinio komplekso pritaikymo lankymui projektas, susijęs su maršrutu „Sakralinis kelias“. Projektavimo užduotis apima koplyčios, Rainių žudynių vietos ir Atminties ąžuolyno teritorijas. Numatyta atnaujinti pėsčiųjų takus ir apšvietimą, įrengti poilsio vietas, informacinius elementus, sutvarkyti automobilių stovėjimo infrastruktūrą ir pagerinti sąlygas žmonėms su negalia. Atminties ąžuolyne numatyta apžvalgos aikštelė, o visame komplekse – bendra ženklinimo ir informacijos sistema.

Tvarkant teritoriją bus siekiama išsaugoti istorinį ir memorialinį jos pobūdį. Nauji takai, apšvietimas bei kiti infrastruktūros elementai turės derėti prie esamos aplinkos ir neužgožti koplyčios bei paminklų. Taip koplyčios ir joje esančių meno vertybių išsaugojimą papildys viso memorialinio komplekso sutvarkymas, sudarant geresnes sąlygas lankytojams susipažinti su Rainių istorija.