„Sumanaus kaimo modelis VVG „Pajūrio kraštas“ teritorijoje“ – idėjos, iš kurių verta mokytis

Sumanaus kaimo mokomojo renginio tikslas – suorganizuoti sumanių sprendimų atradimo mokomąjį renginį  „Sumanaus kaimo modelis VVG „Pajūrio kraštas“ teritorijoje“, skirtą Telšių rajono ir Rietavo savivaldybių kaimo bendruomenių, valdžios ir verslo atstovams. Renginio esminis tikslas –  suteikti žinių ir praktinių įgūdžių apie Sumanių kaimų kūrimo modelį ir principus, kurie gali būti pritaikyti Telšių rajono ir Rietavo savivaldybių kaimo gyvenamosiose vietovėse.

Sumanaus kaimo idėjos yra sėkmingai vystomos ir įgyvendinamos Pajūrio krašto vietos veiklos grupės teritorijoje, kurie apima tiek infrastruktūros modernizavimą, tiek inovatyvių technologijų diegimą, tiek bendruomenės narių įtraukimą į veikimo procesus. Klaipėdos krašte ypatingai drąsiai veikia bendruomenės, taikydamos sumanias idėjas įgyvendindamos socialinius, bendruomeninius projektus, kurie siekia pagerinti gyvenimo kokybę kaimuose, skatinti tvarumą ir skaitmenizaciją, ekologiją, įgyvendinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektai.

Birželio 5   Telšių rajono ir Rietavo savivaldybių bendruomenių, verslo ir savivaldos atstovai dalyvavo visos dienos trukmės išvykoje – mokymuose po Klaipėdos rajoną. Pirmoji renginio dalis vyko Brožių kaime, kur pristatytas vietos bendruomenės sumanaus kaimo modelis, akcentuojant bendruomenės telkimą, sveiko maisto gamybą ir verslumo skatinimą.

Brožių kaimo bendruomenė  yra vienas iš sėkmingiausių sumanaus kaimo pavyzdžių Lietuvoje, įgyvendinusi kelis reikšmingus vietos projektus, kurie prisidėjo prie tvarios vietos ekonomikos plėtros, bendruomeniškumo stiprinimo ir gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo. Štai pagrindiniai jų įgyvendinti projektai:

Sveikatai palankių maisto produktų gamyba – Brožių bendruomenė įsteigė modernų daržovių perdirbimo cechą, kuriame gaminami natūralūs ir sveikuoliški produktai – daržovių sultiniai, troškiniai, pagardai. Šis cechas ne tik skatina sveiką mitybą, bet ir sukuria pridėtinę vertę vietos ūkininkų produkcijai bei suteikia galimybes gyventojams įsitraukti į perdirbimo ir verslo procesus.

Trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimas – bendruomenė aktyviai bendradarbiauja su vietos ūkininkais ir perdirbėjais, kurdama trumpąsias tiekimo grandines. Tai leidžia vietiniams gyventojams gauti kokybiškus, šviežius produktus tiesiai iš gamintojų, taip pat skatina ekonominį vietovės aktyvumą ir mažina ekologinį pėdsaką.

Maisto laboratorijos bendradarbiavimas – partnerystė su Tado Mockaus maisto laboratorija padeda vystyti ekologiškų produktų kūrimą ir tiekimą. Šis bendradarbiavimas leidžia eksperimentuoti su naujais skoniais bei technologijomis, siekiant didesnio vietinės produkcijos konkurencingumo.

Bendruomenės telkimas ir edukacinės veiklos – įgyvendinami projektai dažnai įtraukia vietos gyventojus į praktinius mokymus, diskusijas ir kūrybines dirbtuves. Tai stiprina bendruomenės socialinį audinį, skatina naujų idėjų generavimą ir aktyvų dalyvavimą vietos plėtroje.

Maloniai nustebino unikali Brožių bendruomenės organizuota sultinių skanavimo edukacija, kurioje dalyviai buvo kviečiami ne tik ragauti, bet ir atspėti, kokios rūšies sultinį jie skanauja. Tai tapo smagia ir įtraukiančia patirtimi – daugelis mūsų supratome, kaip nelengva iš skonio atpažinti, ar tai daržovių, jautienos, kiaulienos, ar grybų sultinys. Sultiniai gaminami vietiniame Brožių daržovių perdirbimo ceche, naudojant tik natūralius ingredientus be konservantų, o skoniai – išties išskirtiniai ir gurmaniški. Edukacijos metu sužinojome ne tik apie gamybos procesą, bet ir apie sveikos mitybos svarbą bei trumpųjų maisto tiekimo grandinių naudą. Ši veikla puikiai atskleidė, kaip bendruomenės iniciatyva gali tapti ir edukacine priemone ir kulinariniu nuotykiu, kuriame susilieja vietos ištekliai, inovacijos ir skonis. Brožių bendruomenės patiekti pietūs stebino uniklalumu – ar esate ragavę žuvies balandėlių…?

Po Brožių bendruomenės sultinių skanavimo edukacijos dalyviai turėjo progą susipažinti su įkvepiančia asociacijos „Gėrybė“ kūrėjos veikla. Ji pristatė savo gaminamus desertus, kurie išsiskiria tuo, kad yra be kiaušinių, miltų, nei glitimo – tai inovatyvūs saldumynai, skirti sveikatai neabejingiems žmonėms, įskaitant tuos, kurie turi įvairių maisto netoleravimų ar renkasi augalinę mitybą.

Pristatyme buvo galima ne tik paragauti natūraliais ingredientais praturtintų saldėsių, bet ir sužinoti daugiau apie jų sudėtį, gamybos procesą bei idėją, kaip paprastais produktais galima kurti skanius ir sveikus alternatyvius desertus. Kūrybiškumas, išradingumas ir atsakomybė už tai, ką valgome, – tai vertybės, kuriomis remiasi šios veiklos autorė.

Po vizito Brožiuose dalyviai vyko į Veiviržėnus, kuriuose  buvo pristatyti sėkmingi sektorių partnerystės pavyzdžiai – amatų centro ir edukacinės erdvės kūrimas. Klaipėdos rajono amatininkų bendruomenė kartu su Veiviržėnų miestelio bendruomene įsteigė Klaipėdos rajono amatų centrą, kuris geba iš savo vykdomos veiklos išsilaikyti pats be savivaldos pagalbos. Amatų centras siūlo įvairias edukacines programas, kuriose pristatomi tradiciniai amatai:  audimas, mezgimas, pynimas iš vytelių, keramika, medžio raižiniai, lėlių gamyba, odos apdirbimas, duonos kepimas, kulinarinio paveldo puoselėjimas, molio dirbtuvės. Šios veiklos ne tik išlaiko senąsias tradicijas, bet ir suteikia galimybę bendruomenės nariams įgyti naujų įgūdžių bei prisidėti prie kultūrinio gyvenimo, stipriai prisdedama prie vaikų ugdymo, neįgaliųjų įtraukimo į socialinį gyvenimą.

Renginio pabaigoje Drevernoje dalyviai susipažino su kultūros, kaip ekonomikos variklio, potencialu. Drevernoje vykstanti vikinginio maisto edukacija – tai unikali patirtis, leidusi dalyviams pasinerti į IX–XII amžiaus kulinarinį pasaulį. Šią programą organizuoja edukatorė Edita Nurmi, kuri, remdamasi archeologiniais radiniais iš Lietuvos piliakalnių ir Birkos miesto Švedijoje, atkuria senovinius patiekalus bei jų gamybos būdus. Edukacijos metu dalyviai susipažino su to laikmečio maisto gaminimo ypatumais, naudojamais įrankiais ir prieskoniais. Be kulinarinės dalies, edukacijoje pristatyti ir archeologiniai kostiumai bei radiniai iš Žvilių, Tytuvėnų ir Laivių kapinynų, suteikiantys platesnį kontekstą apie to meto gyvenimą. Ši edukacija ne tik praturtina istorines žinias, bet ir suteikia galimybę praktiškai išbandyti senovinius maisto gaminimo būdus, leidžiant dalyviams tiesiogiai pajusti vikingų laikų skonį ir gyvenimo būdą. Drevernoje vykdoma vikinginio maisto edukacija – tai išskirtinis pavyzdys, kaip istorinių žinių pagrindu galima sėkmingai vystyti kultūrinę ir edukacinę veiklą kaimo vietovėje. Ši edukacija ne tik atskleidžia senųjų laikų maisto gaminimo subtilybes, bet ir tampa patraukliu turizmo objektu, stiprinančiu vietos tapatybę ir ekonomiką. Veikla įgyvendinta kaip LEADER projektas, skatinantis vietos iniciatyvas ir bendruomenių darnų vystymąsi.

Dienos pabaigoje vykusioje refleksijoje dalyviai aktyviai dalinosi įžvalgomis, įgytomis žiniomis ir asmeninėmis patirtimis. Tai buvo svarbi mokymų dalis, leidusi sustoti, apibendrinti dienos veiklas ir įvertinti, kokios idėjos ir praktikos labiausiai įkvėpė. Diskusijose išryškėjo, kad daugeliui dalyvių vertingiausi buvo konkretūs vietos pavyzdžiai – Brožių bendruomenės sultinių cechas, trumpųjų maisto tiekimo grandinių modeliai, kultūrinės iniciatyvos Drevernoje ar tradicinių amatų integravimas į kaimo vystymą Veiviržėnuose.

Dalyviai akcentavo, kad gautos žinios nebuvo vien teorinės – kiekviena veikla turėjo aiškų praktinį pritaikymą. Grupinių užduočių metu sukurtos sumanaus kaimo schemos, partnerystės modeliai ir kultūrinės plėtros idėjos parodė, kad vietos veiklos gali būti kuriamos remiantis realiomis bendruomenės stiprybėmis. Ne vienas dalyvis išreiškė ketinimą jau artimiausiu metu šias žinias taikyti savo gyvenamoje vietovėje – nuo smulkių pokyčių bendruomenės veikloje iki naujų projektų iniciavimo.

Ši išvyka dar kartą patvirtino, kad tokie renginiai ne tik suteikia žinių, bet ir skatina dalyvių bendradarbiavimą, motyvaciją veikti ir tikėjimą savo vietovės potencialu. Visa diena buvo intensyvi, kupina įspūdžių, bet tuo pačiu labai struktūruota – sudarė galimybes ne tik mokytis, bet ir įkvėpti vieniems kitus.

Renginys sustiprino kaimo bendruomenių gebėjimą kurti sumanius, tvarius projektus, kurių pagrindas – vietos resursai, tradicijos, inovacijos ir žmonių bendrystė. Tai puikus pavyzdys, kaip nuoseklūs mokymai gali tapti atspirties tašku naujai bendruomeninei energijai, kuri auga iš pasitikėjimo savimi ir dalinimosi patirtimi.

Artimiausiu metu planuojamas mokymų dalyvių aptarimas dėl konkrečių veiklų įgyvendinimo mūsų rajone.  Susitikimo tikslas – perkelti įkvėpimą į praktinius veiksmus: aptarti galimus projektus, identifikuoti prioritetines sritis bei išsigryninti, kokie sumanūs sprendimai gali būti pritaikyti būtent mūsų rajono kontekste.